Kaip sukurti elektroninės parduotuvės produktų rekomendacijų sistemą naudojant dirbtinio intelekto algoritmus

Kaip sukurti elektroninės parduotuvės produktų rekomendacijų sistemą naudojant dirbtinio intelekto algoritmus

Elektroninės prekybos pasaulyje konkurencija yra tokia aštri, kad kiekvienas paspaudimas, kiekvienas pirkėjo žingsnis svetainėje gali lemti verslo sėkmę ar nesėkmę. Vienas iš galingiausių ginklų šioje kovoje – produktų rekomendacijų sistema, kuri tarsi patyrusi pardavėja konsultantė žino, ko tiksliai ieško klientas, net kai jis pats to dar nežino.

Šiandien beveik neįmanoma įsivaizduoti sėkmingos elektroninės parduotuvės be išmanių rekomendacijų. Amazon, Netflix, Spotify – visi šie gigantai savo sėkmę didžia dalimi skolingi būtent dirbtinio intelekto algoritmuose pagrįstoms rekomendacijų sistemoms. Tačiau kaip sukurti tokią sistemą savo verslui? Ar tai prieinamu tik didžiosioms korporacijoms?

Kodėl rekomendacijų sistema – ne prabanga, o būtinybė

Statistika kalba aiškiai: tinkamai sukonfigūruotos rekomendacijų sistemos gali padidinti pardavimus 10-30 procentų. Tačiau skaičiai – tik viena medalio pusė. Tikroji vertė slypi klientų patirties gerinime.

Įsivaizduokite, kad ateinate į fizinę parduotuvę, kur dirba pardavėjas, kuris prisimena visus jūsų ankstesnius pirkimus, žino jūsų pomėgius ir gali akimirksniu pasiūlyti būtent tai, ko ieškote. Būtent tokį efektą ir sukuria gerai veikianti rekomendacijų sistema – ji personalizuoja kiekvieno kliento kelionę jūsų svetainėje.

Modernus pirkėjas per dieną susiduria su tūkstančiais produktų pasirinkimų. Rekomendacijų sistema veikia kaip filtras, kuris sumažina šį chaosą iki kelių tiksliai parinkitų variantų. Rezultatas? Klientas jaučiasi suprastas, o jo apsipirkimo procesas tampa malonesnis ir efektyvesnis.

Trijų tipų rekomendacijų sistemos: raskite savo kelią

Dirbtinio intelekto algoritmai rekomendacijoms formuoti skirstomi į tris pagrindines kategorijas, ir kiekviena turi savo pranašumus bei trūkumus.

Kolaboratyvinio filtravimo metodas – tai klasikinis „žmonės, kurie pirko A, taip pat pirko B” principas. Sistema analizuoja panašių klientų elgesį ir daro išvadas. Jei du pirkėjai turi panašius pirkimo įpročius, sistema rekomenduos vienam tai, ką pirko kitas. Šis metodas puikiai veikia, kai turite pakankamai duomenų apie klientų elgesį, tačiau susiduria su „šaltojo starto” problema – sunku rekomenduoti produktus naujiems klientams ar naujiems produktams.

Turinio analizės metodas remiasi produktų charakteristikomis ir savybėmis. Jei klientas pirko juodą odinį švarką, sistema rekomenduos kitus odos gaminius ar juodos spalvos drabužius. Šis metodas gerai veikia net su naujais produktais, nes analizuoja jų savybes, tačiau gali būti per daug „saugus” – rekomenduoja tik labai panašius produktus.

Hibridinis metodas sujungia abu ankstesnius principus, dažnai pridedant ir papildomų duomenų šaltinių – demografinės informacijos, sezoniškumo, net oro sąlygų. Tai sudėtingiausias, bet ir galingiausias sprendimas.

Pradedantiesiems rekomenduoju pradėti nuo paprastesnio kolaboratyvinio filtravimo metodo, o vėliau, kaupiant duomenis ir patirtį, pereiti prie hibridinio sprendimo.

Duomenų rinkimas: kuo daugiau, tuo geriau?

Rekomendacijų sistemos širdis – duomenys. Tačiau ne bet kokie duomenys, o tinkamai surinkti, apdoroti ir struktūrizuoti. Daugelis verslininkų mano, kad jiems trūksta duomenų rekomendacijų sistemai sukurti, nors iš tikrųjų jie tiesiog nežino, kaip juos surinkti.

Akivaizdūs duomenų šaltiniai – pirkimo istorija, produktų peržiūros, krepšelio turinys. Tačiau yra ir subtilesnių signalų: kiek laiko klientas praleidžia žiūrėdamas konkretų produktą, kokiu greičiu slenka per puslapį, ar grįžta prie anksčiau žiūrėto produkto. Visi šie mikroelgesiai atskleidžia klientų preferencijas.

Svarbu ir tai, ko klientai nepirko. Jei kažkas pridėjo produktą į krepšelį, bet jo nenupirko, tai taip pat vertinga informacija. Galbūt kaina per aukšta? Galbūt trūko atsiliepimų? Šie „negatyvūs” signalai padeda sistemai geriau suprasti klientų sprendimų logiką.

Praktinis patarimas: pradėkite nuo paprasčiausių duomenų – kas, ką ir kada pirko. Net šių trijų parametrų pakanka bazinei rekomendacijų sistemai sukurti. Vėliau galėsite pridėti sudėtingesnių duomenų sluoksnių.

Technologijų pasirinkimas: nuo Python bibliotekų iki debesų sprendimų

Technologijų kraštovaizdis rekomendacijų sistemoms yra platus ir gali pribloškti. Tačiau nebūtina iš karto šokti į giliausią vandenį – galima pradėti nuo paprastų sprendimų ir laipsniškai juos tobulinti.

Python kalba su jos bibliotekomis – Scikit-learn, Pandas, NumPy – puikus pasirinkimas pradedantiesiems. Šios bibliotekos leidžia greitai sukurti prototipą ir išbandyti skirtingus algoritmus. Surprise biblioteka specialiai sukurta rekomendacijų sistemoms ir turi daug įmontuotų algoritmų.

Jei jūsų komandoje nėra programuotojų, nebijokite – egzistuoja ir gatavi sprendimai. Amazon Personalize, Google Recommendations AI, Microsoft Azure Personalizer siūlo rekomendacijų sistemas kaip paslaugą. Tiesa, šie sprendimai kainuoja pinigų, bet sutaupo daug laiko ir pastangų.

Vidutinio dydžio verslams rekomenduoju pažvelgti į Apache Mahout ar TensorFlow Recommenders. Šie sprendimai suteikia daugiau lankstumo nei gatavos paslaugos, bet nereikalauja kurti viską nuo nulio.

Svarbus aspektas – sistemos našumas. Rekomendacijos turi būti generuojamos greitai, idealiu atveju per kelias milisekundes. Todėl dažnai reikalingas dviejų lygių sprendimas: algoritmas, kuris iš anksto apskaičiuoja rekomendacijas, ir greitas duomenų bazės užklausų mechanizmas, kuris jas pateikia klientui.

Algoritmų implementavimas: žingsnis po žingsnio

Teorija teorija, bet kaip praktiškai implementuoti rekomendacijų sistemą? Pradėkime nuo paprasčiausio kolaboratyvinio filtravimo algoritmo.

Pirmasis žingsnis – duomenų paruošimas. Jums reikės lentelės, kur kiekviena eilutė reprezentuoja vieną pirkimą: klientas, produktas, įvertinimas (gali būti tiesiog 1, jei produktas buvo nupirktas). Šie duomenys transformuojami į matricą, kur eilutės – klientai, stulpeliai – produktai, o reikšmės – įvertinimai ar pirkimo faktai.

Antrasis žingsnis – panašumų skaičiavimas. Sistema turi nustatyti, kurie klientai yra panašūs. Tam naudojami įvairūs matematiniai metodai – kosinuso panašumas, Pearson koreliacijos koeficientas ar Euclidean atstumas. Kiekvienas metodas turi savo pranašumų priklausomai nuo duomenų pobūdžio.

Trečiasis žingsnis – rekomendacijų generavimas. Radus panašius klientus, sistema gali rekomenduoti produktus, kuriuos pirko panašūs klientai, bet dar nepirko tikslinės auditorijos atstovas.

Praktinis pavyzdys: jei klientas A pirko telefoną ir ausinės, o klientas B pirko telefoną ir dėklą, sistema gali rekomenduoti klientui A dėklą, o klientui B – ausines.

Svarbu nepamiršti sistemos mokymosi aspekto. Algoritmas turi būti reguliariai atnaujinamas naujais duomenimis. Rekomenduoju nustatyti automatinį perkvalifikavimo procesą – pavyzdžiui, kas savaitę ar kas mėnesį, priklausomai nuo duomenų kiekio.

Testavimas ir optimizavimas: kaip žinoti, ar sistema veikia

Sukūrus rekomendacijų sistemą, prasideda ne mažiau svarbus etapas – testavimas ir optimizavimas. Daugelis verslininkų šį etapą praleidžia ir vėliau nustemba, kodėl sistema neduoda laukiamų rezultatų.

A/B testavimas – jūsų geriausias draugas. Padalinkite klientus į dvi grupes: vienai rodykite rekomendacijas, kitai – ne. Palyginkite rezultatus: ar rekomendacijos tikrai didina pardavimus? Ar klientai ilgiau praleidžia laiko svetainėje? Ar didėja vidutinio krepšelio vertė?

Svarbu matuoti ne tik komercinius, bet ir techninius rodiklius. Tikslumas (precision) rodo, kiek rekomendacijų iš tiesų buvo naudingų. Aprėptis (recall) parodo, ar sistema nepraleidžia svarbių rekomendacijų. Įvairovė (diversity) užtikrina, kad sistema nesiūlo tik vienodų produktų.

Dažna klaida – per daug dėmesio skirti tikslumui ir pamiršti įvairovę. Sistema, kuri visada rekomenduoja tik populiariausius produktus, gali turėti aukštą tikslumą, bet nepadės klientams atrasti naujų, jiems tinkamų produktų.

Praktinis patarimas: stebėkite ne tik tai, ką klientai perka pagal rekomendacijas, bet ir tai, kaip jie reaguoja. Ar spaudžia ant rekomenduojamų produktų? Ar juos prideda į krepšelį? Šie tarpiniai rodikliai dažnai atskleidžia sistemos problemas anksčiau nei galutiniai pardavimų skaičiai.

Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti

Rekomendacijų sistemų kūrimas pilnas spąstų, į kuriuos patenka net patyrę specialistai. Žinojimas apie dažniausias klaidas padės jų išvengti.

Pirmoji ir dažniausia klaida – per ankstyvas sistemos paleidimas su nepakankamais duomenimis. Rekomendacijų sistema, kuri remiasi keliais šimtais pirkimų, greičiausiai duos prastus rezultatus. Geriau palaukti, kol sukaupsite bent kelis tūkstančius duomenų taškų.

Antroji klaida – „filtro burbulo” efektas. Sistema pradeda rekomenduoti vis panašesnius produktus, ir klientas „įstringa” siauram produktų rate. Šiai problemai spręsti reikia įtraukti atsitiktinumo elementą ir skatinti tyrinėjimą.

Trečioji klaida – sezoniškumo ignoravimas. Žiemos batų rekomendavimas vasarą ar Kalėdų dovanų siūlymas kovą atrodo juokingai, bet tokių klaidų pasitaiko dažniau, nei galėtumėte pagalvoti.

Ketvirtoji klaida – per sudėtingos sistemos kūrimas iš karto. Geriau pradėti nuo paprastos sistemos, kuri veikia, nei sukurti sudėtingą, kuri neveikia. Paprastumas – ne trūkumas, o pranašumas, ypač pradžioje.

Penktoji klaida – klientų privatumo nepaisymas. GDPR ir kiti privatumo reglamentai reikalauja aiškiai informuoti klientus apie duomenų rinkimą ir naudojimą. Be to, klientai turi turėti galimybę kontroliuoti, kokie duomenys apie juos renkami.

Ateities vizija: kai rekomendacijos tampa neatsiejama verslo dalimi

Rekomendacijų sistemos – ne technologinis priedas, o verslo strategijos dalis. Sėkmingai implementuota sistema keičia ne tik pardavimų rodiklius, bet ir visą klientų santykį su jūsų prekės ženklu.

Ateityje rekomendacijų sistemos taps dar išmaningesnės. Dirbtinio intelekto plėtra leis analizuoti ne tik pirkimo duomenis, bet ir klientų nuotaikas, kontekstą, net fiziologinius rodiklius. Įsivaizduokite sistemą, kuri žino, kad klientas šiandien stresą patiria, ir rekomenduoja jam raminančius produktus.

Tačiau technologijų pažanga neturėtų užgožti pagrindinio tikslo – padėti klientams rasti tai, ko jiems tikrai reikia. Geriausia rekomendacijų sistema – ta, kurios klientas net nepastebi, nes ji veikia taip natūraliai ir tiksliai.

Pradėti niekada nevėlu. Net jei jūsų elektroninė parduotuvė maža, net jei duomenų nedaug – pirmieji žingsniai rekomendacijų sistemos link atsipirks su kaupu. Svarbu pradėti, mokytis iš klaidų ir nuolat tobulinti. Juk kiekviena didžioji rekomendacijų sistema kažkada pradėjo nuo pirmos, galbūt ne itin tikslios rekomendacijos.

Rekomendacijų sistemos kūrimas – tai investicija į ateities santykius su klientais. Investicija, kuri atsipirks ne tik didesniais pardavimais, bet ir ištikimesniais, laimingesniais klientais, kurie grįš pas jus vėl ir vėl.

Parašykite komentarą

We use cookies to personalise content and ads, to provide social media features and to analyse our traffic. We also share information about your use of our site with our social media, advertising and analytics partners. View more
Cookies settings
Accept
Privacy & Cookie policy
Privacy & Cookies policy
Cookie name Active
Save settings
Cookies settings